Gryna lietuvių kalba

Skirta eiliniam protui siekiančiam neeilinių gabumų ir gabiam žmogui trokštančiam peržengti žmogiškojo proto ribas.

 

Povilo Kulvinsko eilėraščiai

Lietuvos partizanams

Nesėdės jau už stalo
Geriausieji vyrai,
Gynę mūsų valstybę,
Žemę laistę krauju.
Nedainuos Lietuva
Mūs šventoji Tėvynė
Ir neskins lietuvaitėms
Lelijų baltų.
Ne visiems bus
Pastatomas kryžius,
Ne visiems ir
Kapelis kuklus.
Lietuva, Lietuva
Šauksis sielos atklydę,
Mes laimėjome kovą,
Kad gyventumėt jūs.
Tad suradę kapus
Neverkšlenkit parimę,
Mūsų žygių ugnis
Tenušvies jums kelius.
Lietuva, Lietuva,
Amžių skrydžiui pakilus,
Mums buvai, mums esi
Ir laisva, ir didi.

Mums Lietuva yra šventovė

Mums Lietuva yra šventovė.
Per amžius buvo ji ir bus.
Lietuvi, tu keliauk su saule
Ir nepaniekink Dievui aukurų.
O Žalgirio ir Oršos karduose senoliai
Tešvies ir laimins kelyje.
Pagonis ar krikščionis, broli,
Žinok, kad meilė amžina šviesa.
Ir neužges švenčiausi žodžiai
Ties Baltija ir Nemunu lietuvių širdyse:
- Laisva tauta jūs esat, žmonės,
Ir nevergaukit niekam niekada.