Gryna lietuvių kalba

Skirta eiliniam protui siekiančiam neeilinių gabumų ir gabiam žmogui trokštančiam peržengti žmogiškojo proto ribas.

 
Žodynas

G

F









H


Svetimžodis - Vertimas

gabaritai - matmenys

gadžetas - įrenginukas

Gaja - Gaja [1]

galaktika - žvaigždija

galaktozė - piensaldmena

galerija - paveikslynas (paveikslų „galerija“), nuotraukynas (nuotraukų „galerija“)

galvaninis elementas - egnukas, gintrukas

galvanizuoti - 1) praegninti, pragintrinti (leisti egnos srovę per gyvą būtybę) 2) apnauginti ( aptraukti vienos naugės ("metalo") paviršių kita)

galvanoplastika - egnolipda

gama - skleistė, spalvynas, spalvų skleistė, garsynas, garsų skleistė

gangrena - audinionyka

garantavimas - laidavimas, užtikrinimas

garantija - laidas, laiduotė

garantuoti - laiduoti, užtikrinti

garažas - važinė

garderobas - 1) apranga, drabužiai 2) drabužynas

gastritas - skrandodaga

gastroenterologas - virškonis, virškotyrininkas

gastroenterologija - virškotyra

gastritas - skrandligė

gastroenterologas - virškotyrininkas

gastroenterologija - virškotyra

gastroezofagija - stemplės uždegimas, stemplėdaga

 gastroezofaginio refliukso liga - stemplės uždegimas dėl išsravėjimo

gastroezofaginis - stemplės uždegimo, stemplėdaginis

gastroparezė - skrandžio nusilpimas

gastroskopinis - skrandostebinis

geimifikacija - žaidiminimas

geizeris - karšta versmė

gelis - 1) drabas [2], drebalas, drebučiai 2) tyrė, tyrelė

geminata - dviguba priebalsė

geminidai - dvyninukai

gemologas - brangakmeninkas

gemologija - brangakmeninkystė

genas - veldė

geneologija - kilmėtyra

generatorius - 1) egnyklė, gintryklė 2) kūryklė (atsitiktinio skaičiaus)

    kodų generatorius - slėpukų kūryklė

generuoti - gaminti, kurti, daryti

genetika - paveldėtyra

genetikas - paveldėtyrininkas

genetinis - paveldiminis

genezė - kiltis

genialus - išmislus, išradingas, gudrus, išmoningas, nepaprastas

genijus - žinius

genocidas - naikynė

genomas - veldynė

genomika - paveldyba

geocentrinis - su Žeme viduryje, Žemės saistuma

geofizika - žemagnystė, žemagnotyra

geografija - žemvaizdystė [3]

geoglifas - žemženklis

geologas - žemlininkas

geologija - 1) žemėtyra 2) žemlė

geologinis - žemlinis

geometrija - brėžtyba

geometrinė figūra - nubrėžtinė pavėda

geotermija - požeminė kaitrystė

geoterminis - 1) požeminis, požeminės kaitros (šildymo saistuma) 2) žemės gelmių (vanduo), žemgelminis

geriatras - senatvinių ligų gydytojas

geriatrija - senatvinių ligų gydymas

germanizacija - suvokietinimas [4], sugermaninimas

germanizmas - germanybė [5], germaniškumas

gestas - pamojimas, mosena, mostelėjimas

gestikuliacija - mojavimas

getrai - 1) blauzdinės 2) antbačiai 3) tamprės

gidas - 1) vedlys 2) veizyras (žvaigždėtyroje)

gigantas - milžinas

gigantiškas - milžiniškas

gigantizmas - 1) milžinūgystė 2) milžinystė

gilzė - tūta, tūtelė

gimnazija [6] - tarpinė mokykla, mokslinyčia

ginekologas - tarprietininkas

ginekologija - tarprietininkystė

ginekomastija - krūtų padidėjimas

girlianda - grandinė, kirbinė, pynė, virtinė, vėrinys

giroskopas - sukutis

glacialinis - ledyninis

glaukoma - siauraregystė

glazūra - svidmena

gliukozė - saldalas

gliutamatas (↗ glutamatas)

gliutinacija - sulipimas

globalinis - visuotinis, visapasaulinis, pasaulinis, visa apimantis

globalizacija - visuotinėjimas, pasaulėjimas

globalizuoti - 1) išpasaulinti (skleisti po pasaulį) 2) supasaulinti (pritaikyti prie pasaulyje priimtų nuostatų)

globulė - ūkdėmė

glutamatas - skonio stipriklis

gneisas - sluoksniūnas

golbolas - aklųjų riedulys

Goldžio kompleksas - talpyklėlė

gonados - lytinės liaukos

gonadotropinas - lytintukas

gotas - gudas

gotiška - gudiška, gudinė (pastatyba)

gracija - grakštumas

grafa - skiltis

grafika - paišena

grafikas - brėžinys, tvarkaraštis

gramatika - raštyba

grandiozinis - didingas, iškilmingas

graviruoti - raižyti

graviruoklis - raižyklė

gravitacija - traukmė

gravitropizmas - traukmėjūtis

  neigiamas gravitropizmas - nuotraukmė

  neigiama gravitacija - nuotraukmė

  teigiamas gravitropizmas - įtraukmė

  teigiama gravitacija - įtraukmė

graviūra - raižinys

grifas - knopa (pasagos, bato)

grilis - skrudintuvė, kepsninė

grilintas - skrudintas

grimasa - vaipysena, vaipymasis

grumas - žirgius (žirgų prižiūrėtojas), pagalbininkas, padėjėjas, prižiūrėtojas

grupė - kuopa

guglinti - naršyti

gugolas [7] - šimtonas

gugolpleksas [7] - tūkstantonas

gurmanas - smaguris, smaguriautojas, smaližius

guvernantė - auklėtoja, auklė

[1] - Šis senovinis graikų kalbos žodis yra tinkamai išverstas ir todėl kiekvienam lietuviui suprantamas: gajus (gyvybingas, vešlus, tarpus, greit prigyjantis) -> Gaja. Gaja - pagal graikus, tai yra motina žemė, kur viskas veši, auga, yra gyvybingumas, gajumas (gaja) ir pal.

[2] - Sukurta atsižvelgiant į lietuviškų žodžių darybą, keičiant šaknies raidę: Teka -> tėkmė, takas; dengia -> danga; neria -> naras ir t.t.; tad gauname dreba (drebučiai) -> drabas.

[3] - LKŽ nurodyta šio žodžio reikšmė neatitinka priesagos „ystė“ taisyklės (žr. priesagos „ystė“ aprašymą 36 psl.), tad jis negali būti vartojamas kaip LKŽ siūlomos reikšmės atitikmuo.

[4] - Germanizacija“ – tai naujųjų laikų (t.y. vietoj Germanijos turime Vokietiją) vyksmas kuomet tam tikrose kitų tautų apgyvendintose plotmėse įvedama vokiečių kalba ir primetama vokiškoji kultūra, todėl ir pavadinta „suvokietinimas“. Jei kalbėtume apie senuosius laikus, kai germanai užkariaudavo naujus plotus ir juos suvokietindavo, tai tokiu atveju reikėtų sakyti sugermanindavo, nes tuomet jie buvo germanai. Aišku, galbūt tam kad nebūtų painiavos, tai reikėtų ir senų, ir naujų laikų vokiečius vadinti germanais, juk pvz. anglai vokiečius, tai iki šiol vadina germanais, nors patys vokiečiai save persikrikštiję į „deutsche“.

[5] - Žodis „german+izmas“ vartojamas kaip iš senovės vokiečių (germanų) kalbos kilusių žodžių, o ne naujų laikų žodžių vokietiškumų („vokietizmų“) apibūdinimas, todėl ir lieka šakninė dalis „german+iškybė“.

[6] - Gimnazija nuo mokyklos skiriasi tik savo mokymo sudėtingumu, vidine tvarka, tačiau savo esme, tiek viena, tiek kita įstaiga yra skirta mokyti, įgyti žinių, tad ir turi sietis su žodžiais mokyti ar žinoti. Taip pat gimnazija yra mokykla, kurioje mokosi tik vyresni mokiniai ir tai yra paskutinė mokykla prieš stojant į aukštojo mokslo mokyklą. Tad jei yra pradinės, pagrindinės mokyklos, tai gimnazija galėtų vadintis pvz. tarpine mokykla ar pal.

[7] - Neįmanoma nei suprasti, nei atsiminti visų painių svetimtautiškų skaičių pavadinimų, nes jie neturi jokios lietuviui suprantamos ir mąstymu paremtos tvarkos, todėl geriau paimkime lietuvišką žodį ir pridėkim baigmę „onas“, kurią panaudosim daugianuliams skaičiams nusakyti. Tokiu būdu galima būtų nusakyti įvairius daugianulius skaičius ir netektų galvoti bei spėlioti kiek gi jie turi nulių: “milijonas“ (šešonas), “trilijonas” (dvylikonas), “kvadrilijonas” (penkiolikonas) ir t. t.