D
 |  |
Svetimžodis - Vertimas |
Daisono sfera - apgaublys |
daktaras - 1. gydytojas 2. žiniūnas (mokslo) |
daktiloskopija - pirštoskaita |
dantistas - dantininkas [1] |
daugiakomponentė - daugiadėmeninė, daugiasandė |
deaktyvuotas - suneveiklintas |
dearuoti - nuorinti |
debatai - ginčai |
debetas - 1) pasiskola 2) kairumė (apskaitoje) |
debetuoti - pasiskolinti, skolintis |
debitorius - pasiskolintojas, skolininkas |
debiutantas - pirmą kartą pasirodantis |
debiutas - pirmasis pasirodymas |
debiutuoti - pirma kartą pasirodyti |
decentralizacija - išskirstymas, išskaidymas, ištelkminimas |
decentralizuotas - pavieninis, išsiskirstęs, išsiskaidęs, ištelkmintas |
decentruotas - pasislinkęs į šoną, išsividurinęs |
dedikuoti - paskirti |
defekacija - tuštinimasis, kakojimas |
defektas - kliauda, trūkumas, pagadas, yda |
defilbliriatorius - raumenų sąvirpintuvas |
deficitas - trūkumas, nuostolis, nepriteklius, stoka |
deficitinis - trūkstamas, nuostolingas |
definicija - apibrėžimas, apibrėžtis |
deforestacija - miškų naikinimas, numiškinimas |
defliacija - pervertystė |
defloracija - nekaltybės atėmimas |
deformacija - išsilankstymas, išsipavidalinimas, iškrypimas, išsiskvarminimas, susilankstymas, iškreivinimas |
deformuoti - iškreipti, išlenkti, išpavidalinti, išskvarminti, iškreivinti, išlankstyti |
degazacija - nu(si)dujinimas |
degradacija - menkėjimas |
degeneracija - 1) nusigimimas, išsigimimas 2) perslėgis (dujų) |
degeneruoti - 1) nusigimti, išsigimti 2) persislėginti |
degustacija - ragautė, skanautė |
degustavimas - ragavimas, skanavimas, gardavimas, skomėjimas |
dehidratacija - išdžiūvimas, išsausėjimas |
dehumanizuojantis - nužmoginantis |
deindustrializacija - išpramonėjimas |
dekagonas - dešimtkampis |
deklaracija - viešraštis |
deklaratyvus - apviešus |
deklaruoti - apviešinti |
deklinacija - viršuma (dangaus) [2] |
dekoduoti - atslėpinti |
dekoheracija - išsitinkinimas |
dekolonizacija - išsinausėdystė |
dekoltė - iškirptė |
dekompresija - išsislėginimas |
dekoracija - puošmuo, puošmena, papuošimas, pagražas |
dekoras - puošyba, apdaila |
dekoratyvinis - puošybinis |
dekoratorius - puošininkas, puošėjas |
dekoravimas - puošimas |
dekoruotas - išpuoštas, papuoštas |
dekoruoti - puošti |
dekretinės atostogos - motinystės atostogos |
delegacija - pasiuntinija |
delegatai - pasiuntiniai |
deleguoti - išsiųsti, pasiųsti |
delikatesas - gardumynas, skanėstas, gardėsis, skanumynas |
deltaplanas - skraidyklė |
demarkacinis - atribojantis |
demencija - silpnaprotystė |
demilitarizacija - nukarinimas, nuginklinimas |
demobilizacija - ištelkimas |
demografija - gyventojų prieaugis, liaudgausa |
demokratija - liaudvaldystė |
demokratiškas - 1) liaudvaldiškas 2) liaudiškas |
demonas - aitvaras, kaukas, laimykas, barzdukas, švitelis, pūkis |
demonstracija - 1) eitynės 2) išparodas, tvaipa 3) išparodymas, išrodymas |
demonstracinis - išparodomasis, tvaipinis |
demonstrantas - išparodininkas, tvaipininkas |
demonstruoti - rodyti, parodyti, išparodyti, tvaipinti |
demontuoti - nurinkti, išrinkti, išnarstyti, išardyti, nuardyti |
dendritas - atšakėlė |
dendrochronologija - rievėtyra |
dendrologas - medininkas, medityrius, medityrininkas |
dendrologija - medityra |
dendrologinis - mẽdinis |
denominacija - pervardinimas, pervertinimas |
denonsacija - nusutartinimas |
denonsuoti - nesutartinti |
departamentas - padalinys, skyrius |
depalatalizacija - išsiduslinimas |
depiliacija - nupláukinimas |
depoliarizacija - 1) persikeitimas 2) išsiašigalinimas |
depopuliacija - sangyvos mažėjimas |
deportuoti - tremti |
depozitas - 1) indėlis, pasauga 2) užstatas |
depresija - prislėgtumas |
deputatas - atstovas |
dermatitas - ododaga |
dermatologas - odagydys, odos gydytojas |
dermatologija - odogyda |
dermatozė - odos liga |
desantas - 1) išsilaipintojai 2) išsilaipinimas |
desantinis - išsilaipinamasis, išsilaipintinis |
desantuotis - išsilaipinti (sausumoje, vandenyje); išsimesdinti (ore) |
desertas - gardėsis, gardumynas, garduolis |
desinchronija - išsivienalaikinimas, išsiritminimas |
desinchroninis - išvienalaikinantis, išritminantis |
desinchroniškas - išsivienalaikinantiškas, išsiritminantiškas |
desinchroniškumas - išsivienalaikiškumas, išsiritmiškumas |
desinchronizacija - išsivienalaikystė, išsiritmystė |
desinchronizatorius - išvienalaikintojas, išritmintojas |
desinchronizavimas - išvienalaikinimas, išritminimas |
deskriptyvinis - aprašomasis |
desperacija - neviltis, beviltiškumas |
desperatiškas - beviltiškas |
destabilizacija - krikdymas |
destabilizavosi - pakriko |
destiliuotas (↗ distiliuotas) |
destrukcija - ardymas, irimas, griovimas, ūriojimas, naikinimas |
detekcija - suradimas |
detergentas - ploviklis |
detektorius - 1) aptiktuvas, ieškiklis 2) jutiklis |
detergentas - ploviklis |
detonatorius - sprogdiklis |
detoksifikacija - atnuodystė |
detoksikacija - atnuodijimas |
detoksikuoti - atnuodyti (žr. "toksinai") |
detonacija - išsprogėjimas |
detonatorius - sprogdiklis |
detonavimas - išsproginimas |
detonuoja - išsprogėja |
detonuoti - išsproginti |
devalvacija - nuvertėjimas |
dezertyras - bėglys, pabėgėlis (iš kariuomenės) |
dezinfekcija - nuužkratinimas |
dezinformacija - nuožinios (dgsk.), nuožinia (vnsk.) |
dezinformuoti - nužinyti |
dezodoracija - nukvapinimas |
dezodorantas - nukvapiklis |
dezodoratorius - nukvapyklė |
dezodoruoti - nukvapinti, panaikinti kvapą |
diachronija - nuoseklumas |
diafragma - 1) perdanga, plėkšnė 2) prošvaita |
diagnozė - nuospręstis, atpažinimas |
diagnostika - patikra, atpažinimas, nustatymas |
diagnostikas - tikrintojas |
diagnostinis - pažinamasis, nustatantysis, patikrinamasis, tikrinamasis |
diagnozuoti - atpažinti, nustatyti |
diagonalė - įstrižainė |
diakritinis - raidkeitinis |
dialektas - tarmė |
dialektizmas - tarmybė |
dialektologija - tarmėtyra |
diamagnetikas - pamagnetulys |
diametralus - skersmenas |
diametras - skersmuo |
diapazonas - apimtis, apymojis |
diarėja - viduriavimas |
didaktinis - pamokantis |
dielektrikas - negintrys (žr. žodį "gintra") |
dieta - mitinsena |
dietistė - mitybininkė |
dietologė - mitybtyrininkė |
diezas - ploniklis |
diferenciacija - susiskirstymas, paskirstymas, skirtybė, skirtumas |
diferencialas - dvisūkis |
diferencialinis - 1) pokytinis (skaičiavimas) 2) paskirstantis |
diferencijuotas - suskirstytas, paskirstytas, prisiskyręs |
diferencinis - skirtuminis |
difraguoti - išskleisti |
difrakcija - išsiskleidimas |
difrakcinė gardelė - išskleidžianti gardelė |
difraktometras - išsiskleidimatis |
difterija - krupas |
difuzija - maišatis |
difuzinis - išsklaidytas |
dikcija - tarsena |
diktantas - skaitinys |
diktatas - primetinystė |
diktatorius - primetėjas |
diktofonas - garsrašis, garsarašis |
diktorius - pranešėjas |
diktuoti - 1) įsakinėti, primesti, įteigti 2) persakyti, persakydinti |
dilitacija - išsiplėtimas, išsipūtimas |
dilitacinė - išsiplėtusi, išsipūtusi |
dimensija - matmuo [3], išmatavimas |
dimeris - tamseklis |
dimonimas - miškovardis |
dinamika - 1) kismas, kitimas, kaita 2) judrumas |
dinamiškas - kintantis |
dinamiškai pastovus - vienodai kintantis, nuolat besikeičiantis, nuolat atsinaujinantis |
dinozauras - ropliūnas, slibinas |
diodas - šviestukas |
dioksidas - dvideginis |
dioptrija - lūža |
diploidinis - dvigubasis |
diplomatas - nešyklė |
diplomatinė atstovybė - pasiuntinybė |
direkcija - vadovybė |
direktorius - vadovas (pvz. įmonės), viršininkas |
disbakteriozė - nusigyvukinimas |
disbalansas - išsiderinimas, pusiausvyros nebuvimas, bepusiausvyra |
atsiranda disbalansas - prarandama pusiausvyra |
disbiozė - nusigyvukinimas |
disciplina - 1) drausmingumas 2) dalykas, atšaka (mokslo) |
disciplinuotas - drausmingas |
disciplinuoti - drausminti |
diseminuotas - išplatintas |
disidentas - atskalūnas |
disimiliacija - išsipanašėjimas, išsipalygėjimas, išsitapatėjimas, ištapatinimas |
disipacija - sklaida, išsklaidymas |
disjunkcija - atojungtis |
disharmonija - nedarna, nesuderinimas, nedarnumas |
diskas - skritulys, apskritinys, skritas, skritynė, skritinys, apskritukas |
diskomfortas - nepatogumas |
diskontas - nuolaida |
diskontuoti - nuleisti |
diskreditacija - šmeižtas |
diskredituoti - šmeižti, juodinti |
diskriminacija - nelygiateisiškumas, nelygovė |
diskriminuoti - išlygovinti |
diskursas - šnekta |
diskursyvus - išsamprotautas |
diskusija - pašnekesys, pokalbis |
diskutuoti - šnekučiuotis, kalbėtis |
diskutuotinas - svarstytinas |
dislokuoti - įkraustyti, įkurdinti, išstatyti, išdėstyti |
dismenorėja - mėnesinių sutrikimas |
disociacija - iširimas |
disonansas - 1) neskambis 2) nesiderinamumas |
dispepsija - virškinimo sutrikimas |
dispersija - 1) prasiskleidimas 2) sklaida |
displazija - neaugimas, nesivystymas |
displėjus - vaizdmena |
disputas - ginčas |
distancija - nuotolis, atstumas |
distancijos ilgis - nuotolis, atstumas |
distancine - nuotoline |
distiliacija - išgryninimas, nuogarystė |
distiliavimas - išgryninimas, nuogariãvimas |
distiliuotas - išgrynintas, nuogãrinis |
distiliuoti - išgryninti, nuogãrinti |
distopija - bedvasystė |
distopinis - bedvasis |
distribucija - paskirstymas, išskirstymas |
distrofija - nuomitis |
distrofikas - numitėlis |
ditirambas - išgyros, liaupsės, garbsta |
diuretikas - myždiklis |
diuretinis - myždinantis, šlapimą varantis |
diversifikacija - įvairovinimas |
diversifikuoti - įvairovinti |
dizainas - apipavidalinimas, pavidalumas |
sukurti dizainą - apipavidalinti |
dizaineris - apipavidalintojas |
dizenterija - žarnodaga |
dizigotinis - iš skirtingų gemląsčių, nepalygus |
dogma - nuostata |
dokas - užuplauka |
doktrina - sąmislas |
dokumentacija - apraštinimas |
dokumentas - raštinys [4], raštas |
dokumentavimas - raštinimas |
dokumentuoti - raštinti |
dokumentinis - tikrovinis |
domenas - tinklovardis |
dominantas - vyrautojas |
dominantinis - vyrautinis |
dominija - valstybiukė |
dominuoti - vyrauti, bujoti, būti svarbiausiam |
domkratas - kėliklis, pakėliklis |
donacija - šalpa, šelpinys |
donatorius - šelpikas |
donoras - sušelpėjas, šelpėjas |
donorinis - sušelptinis, šelptinis |
donorystė - šalpa, šelpimas |
dopaminas - mogiklis |
dopingas - jėgalas |
Doplerio efektas - bangenimas |
dorsolateralinis - priekinė viršutinė (smegenų žievė) |
dozė - davinys, dovis, duosnis, gausnis, gavinys, siekas, saikas |
dozatorius - seikiklis |
dozuoti - seikėti |
perdozuoti - persiseikėti |
draiveris - 1) saitis [5] 2) vairuotojas |
drakonas - slibinas |
drakonidai - slibininukai |
dramatiškas - sukrečiantis, skaudus |
dramatizuoti - perdėti |
draperija - klostuotė, klostinys |
drapiruojasi - raukšlėjasi, garankščiuojasi |
drapiruotė - klostinys |
drastiškas - ryžtingas, kraštutinis |
dredai - veltenos, sąvėlos |
dreifas - plūduriavimas |
drenažas - nusausinimas, sausinsena |
drenuoti - sausinti |
dresiruoti - klusninti, muštruoti |
dresiruotojas - klusnintojas, muštruotojas, užkalbėtojas |
dreskodas - apsirengsena |
dresūra - klusninimas, muštra [6] |
driftas - slydavimas [7], čiūžavimas |
drifteris - slyduotojas, čiūžiuotojas |
driftinti - slyduoti, čiūžuoti |
drimonimas - miškovardis |
drimonimika - miškovardystė |
dronas - 1) skraiduolis 2) savivaldis |
duombazė - duomenynas |
dualizmas - dvilypumas |
dubleris - antrininkas |
dublis - dvynas |
dubliuoti - dvyninti |
duetas [8] - duetas, dvejetas |
duodeninis - dvylikapirštinis |
dušas - purkšlys, purkštuvas |
DVD - talpusis skaitmeninis skritinys (TSS) |
Dzeusas [9] - Dievas, Dzievs, Dzevs |
džekfruitas - duonmedis |
džemperis - megztinis (storesnis), megztukas (plonesnis) |
džipas - visureigis |
[1] - Lotynų kalbos žodis „dentes“ atitinka lietuviškąjį dantys, tačiau lietuvių kalboje turi būti kitokia priesaga, nei lotynų kalboj („istas“ yra sulietuvinta lotyniška priesaga).
[2] - Žodžiai platuma ir ilguma atsirado tiesioginio vertimo iš lotynų kalbos pasekoje, o pastarojoje atsirado matyt nuo tada kai žmonių supratimu žemė buvo plokščia ir tuomečiai žemėlapiai turėjo ilgį ir plotį. Tačiau šiomis dienomis labai sunku suprasti kur yra rutulio plotis, o kur ilgis ir pagal tai mėginti atsiminti ilgumą ir platumą. Visi dangaus kūnai turi tam tikrą ašį aplink kurią sukasi, jos ilgį ar augštį ir turi skersmenį, tad būtų daug paprasčiau jei matavimų pavadinimai būtų susieti su ašimi, skersmeniu, pusiauju, sukimusi ar pal. tikrai žinomom savybėm, o ne su ilgiu ir pločiu, kurie gali būti betkuria kryptimi. Todėl tiksliai vietai rutulyje nustatyti reikėtų naudoti aiškius pavadinimus, pvz.: sukuma – nusakant poslinkį rutulio sukimosi kryptimi, o nuo pusiaujo arba ašies kryptimi – viršuma. Šie žodžiai turėtų būti naudojami tiek žemės rutuliui, tiek dangaus rutuliui, lygiai taip galima naudoti saulės saistumos rutuliui, saulės rutuliui ir t. t., nes jei kiekvieno rutulio vietumoms galvosime naujus pavadinimus, tai galų gale pasiklysime tarp tų pavadinimų. Vienintelis dalykas, kuris yra svarbus ir turėtų būti nusakomas atliekant šiuos skaičiavimus, tai atsparos taškas tiek sukumos, tiek viršumos atveju.
[3] - Atitinkamai ir trumpinys „3D“ turėtų būti keičiamas į „3M“.
[4] - Šiais laikais „dokumentas“ įgijo plačiai naudojamą, tačiau siauresnę prasmę, nei žodis raštas. Raštas lietuvių kalboje turi tris reikšmes, viena jų tai lapas su įvairiais duomenimis ar pal., kita reikšmė yra kokio nors paviršiaus išmarginimas, o trečiąją reikšmę galima nesunkiai atskirti naudojant žodį rašysena. Tai gi vietoj žodžio „dokumentas“ teisingiausia būtų vartoti naują žodį, pvz. raštinys. Tokiu būdu atskirtume visas tris reikšmes.
[5] - Lietuvos kalbininkų buvo pasiūlytas žodis tvarkyklė, tačiau išgirdus pastarąjį žodį iškart kyla mintys apie tai ką gi dabar man ta tvarkyklė tvarkys, t. y. iš kokios netvarkos darys tvarką, o gal dulkes nuo rinkmenų nupūs? :) Iš tiesų tai "driveris" skaitliuotuvuose yra ta roštininė dalis, kuri susieja, susaisto, susyja įrenginį su skaitliuotuvu, tai yra tarsi toks pagalbinis saitas tarp skaitliuotuvo ir įrenginio, kuris padeda jiems vienas su kitu suartėti, susidraugauti, susipažinti, o ne sutvarko įrenginį su skaitliuotuvu, tad žodis saitis yra daug arčiau esmės.
[6] - Manoma, kad šis žodis kilęs iš lenkiško žodžio „musztrować“, o lenkiškasis žodis kildinamas iš vokiško „mustern“ (liet. apžiūrėti, patikrinti). Nors lietuvių kalboje viskas yra žymiai paprasčiau mušti -> muštra (pvz. ėda -> ėdra) arba kitaip tariant mušimu versti ką nors daryti. Žinoma, laikui bėgant žodis muštra įgijo platenę reikšmė ir tapo tiesiog besąlyginiu paliepimų ir nurodymų vykdymu. Kadangi šis žodis savo esme nenutolsta nuo dalyko esmės ir atitinka naujų lietuviškų žodžių darybą, tad jis yra lietuviškas arba gali būti vartojamas kaip tinkamas lietuviškas žodis.
[7] - Yra sugalvotas gan gražus naujadaras šonaslydis, bet jis ne itin tinkamas, nes iš tokių sudurtinių žodžių sunkiai pasidaro veiksmažodžiai. Šiuo atveju „driftinti“ būtų „šonaslysti“? O jei „driftinama“ (prasukant važio ratus) tiesiai, tai „tiesiaslydis“? Sudurtiniai žodžiai lietuvių kalbai yra svetimas dalykas, ypač veiksmažodžių srityje, todėl jų reikia vengti kiek tik įmanoma.
[8] - Šiaip tai gal net ir žodis duetas galėtų būti naudojamas, nes jis yra sudarytas tai pat kaip ir kiti lietuviški skaitvardžiai vienetas (vienas + etas -> vienetas), du + etas -> duetas.
[9] - Šis žodis neteisingai išverstas iš graikų kalbos. Vertėjas graikišką užrašymą Ζεύς, perskaitė taip lyg trečia raidė būtų „u“, tačiau graikiškai yra tariama zefs. Žodžių kilmės žodynuose rašoma, kad šis žodis kilęs iš kažkokios tai senovinės „proto-indo-europiečių“ kalbos žodžio *dyḗws [dievs]. Manau reikėtų paprasčiausiai patikslinti, kad šis žodis yra kilęs tiesiog iš lietuviško žodžio „dievas“. Dzūkiškai tariant Dievas (Dzevs) taip girdėtume - zefs. Taip kad graikų Ζεύς yra visiškai tas pats lietuvių vartojamas žodis „Dievas“ (latv. Dievs) ar pal., bet tik ne „Dzeusas“, „Zeūcas“, „Zeūsas“ ar pal.
