Gryna lietuvių kalba

Skirta eiliniam protui siekiančiam neeilinių gabumų ir gabiam žmogui trokštančiam peržengti žmogiškojo proto ribas.

 

Povilo Kulvinsko eilėraščiai

Lietuvos partizanams

Nesėdės jau už stalo
Geriausieji vyrai,
Gynę mūsų valstybę,
Žemę laistę krauju.
Nedainuos Lietuva
Mūs šventoji Tėvynė
Ir neskins lietuvaitėms
Lelijų baltų.
Ne visiems bus
Pastatomas kryžius,
Ne visiems ir
Kapelis kuklus.
Lietuva, Lietuva
Šauksis sielos atklydę,
Mes laimėjome kovą,
Kad gyventumėt jūs.
Tad suradę kapus
Neverkšlenkit parimę,
Mūsų žygių ugnis
Tenušvies jums kelius.
Lietuva, Lietuva,
Amžių skrydžiui pakilus,
Mums buvai, mums esi
Ir laisva, ir didi.

Mums Lietuva yra šventovė

Mums Lietuva yra šventovė.
Per amžius buvo ji ir bus.
Lietuvi, tu keliauk su saule
Ir nepaniekink Dievui aukurų.
O Žalgirio ir Oršos karduose senoliai
Tešvies ir laimins kelyje.
Pagonis ar krikščionis, broli,
Žinok, kad meilė amžina šviesa.
Ir neužges švenčiausi žodžiai
Ties Baltija ir Nemunu lietuvių širdyse:
- Laisva tauta jūs esat, žmonės,
Ir nevergaukit niekam niekada.


* * * *


Kas laisvės savyje nepasodino,

Tas vergas ir laisvoj Tėvynėj.





POVILAS KULVINSKAS

Gimė 1949 m. vasario 8 d. Raguvoje, Panevėžio r. 1967 m. baigė Raguvos vidurinę mokyklą. 1968 – 1970 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje tanko vadu. 1970 m. Panevėžyje įstojo į Juozo Miltinio teatro studiją. Ją baigęs, buvo priimtas aktoriumi į Panevėžio dramos teatrą. 1976 m. atvyko į Birštoną ir ten įkūrė liaudies teatrą. Dirbdamas režisieriumi, per ketverius metus pastatė dešimt vaidinimų. 1980 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Tais pačiais metais atleistas iš darbo teatre už antitarybinę veiklą, TIESOS atspindėjimą gyvenime ir mene. 1980 – 1982 m. dirbo su režisieriumi Jonu Vaitkumi Kauno dramos teatre, vaidino spektakliuose. Vėliau dirbo ir tebedirba aktoriumi skaitovu. Per dvidešimt penkerius metus surengė daugiau kaip 1500 susitikimų visoje LIETUVOJE. Savo lėšomis išleido septyniolika poezijos raštrų: „Sielos giesmė negęstanti“ (1991), „Meilės elegijos“ (1993), „Mylimai“ (1993), „Skaidrumas“ (1995), „Meilės elegijos“ pakartotinas papildytas leidinys (1996), „Motinai“ (1996), „Širdies gėlės“ (1996), „Lietuvaitei“ (1997), „Jausmai ir mintys“ (1998), „Motinai Mylimai Lietuvai“ (1999), „Prabudimas“ (2000), „Meilės amžinumas (2001), „Motinai“ (2002), „Posmai pasauliui“ (2003), eilėraščių rinktinė „Žmogaus meilė“ (2007), "Tik Tau" (2014), "Dešimt jaunystės sonetų ir..." (2021). Bendras visų išleistų raštrų daugis yra apie 50 000 vienetų.