Povilo Kulvinsko eilėraščiai
Lietuvos partizanamsNesėdės jau už stalo | Mums Lietuva yra šventovėMums Lietuva yra šventovė. * * * * Kas laisvės savyje nepasodino, Tas vergas ir laisvoj Tėvynėj. |
POVILAS KULVINSKAS
Gimė 1949 m. vasario 8 d. Raguvoje, Panevėžio r. 1967 m. baigė Raguvos vidurinę mokyklą. 1968 – 1970 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje tanko vadu. 1970 m. Panevėžyje įstojo į Juozo Miltinio teatro studiją. Ją baigęs, buvo priimtas aktoriumi į Panevėžio dramos teatrą. 1976 m. atvyko į Birštoną ir ten įkūrė liaudies teatrą. Dirbdamas režisieriumi, per ketverius metus pastatė dešimt vaidinimų. 1980 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Tais pačiais metais atleistas iš darbo teatre už antitarybinę veiklą, TIESOS atspindėjimą gyvenime ir mene. 1980 – 1982 m. dirbo su režisieriumi Jonu Vaitkumi Kauno dramos teatre, vaidino spektakliuose. Vėliau dirbo ir tebedirba aktoriumi skaitovu. Per dvidešimt penkerius metus surengė daugiau kaip 1500 susitikimų visoje LIETUVOJE. Savo lėšomis išleido septyniolika poezijos raštrų: „Sielos giesmė negęstanti“ (1991), „Meilės elegijos“ (1993), „Mylimai“ (1993), „Skaidrumas“ (1995), „Meilės elegijos“ pakartotinas papildytas leidinys (1996), „Motinai“ (1996), „Širdies gėlės“ (1996), „Lietuvaitei“ (1997), „Jausmai ir mintys“ (1998), „Motinai Mylimai Lietuvai“ (1999), „Prabudimas“ (2000), „Meilės amžinumas (2001), „Motinai“ (2002), „Posmai pasauliui“ (2003), eilėraščių rinktinė „Žmogaus meilė“ (2007), "Tik Tau" (2014), "Dešimt jaunystės sonetų ir..." (2021). Bendras visų išleistų raštrų daugis yra apie 50 000 vienetų.